Lūpų dažaiXVIII amžiuje nebuvo populiarus tarp puritonų imigrantų JAV. Moterys, kurios mėgo grožį, trinkdavo lūpas kaspinais, kad padidintų rožes, kai niekas nežiūri. Tokia situacija išpopuliarėjo XIX a.
Per sufražisčių demonstracijas Niujorke 1912 m. garsios feministės pasidažė lūpdažiu, parodydamos lūpų dažus kaip moterų išsivadavimo simbolį. 1920-aisiais Jungtinėse Valstijose filmų populiarumas lėmė ir lūpų dažų populiarumą. Vėliau įvairių lūpų dažų populiarumui įtakos turės kino žvaigždės ir paskatins tendenciją.
1950 m., pasibaigus karui, aktorės išpopuliarino idėją apie lūpas, kurios atrodo pilnesnės ir patrauklesnės. 1960-aisiais, išpopuliarėjus šviesių spalvų, tokių kaip balta ir sidabrinė, lūpų dažai, mirgančiam efektui sukurti buvo naudojami žuvų žvynai. Kai 1970 m. buvo populiari diskoteka, violetinė buvo populiari lūpų dažų spalva, o pankų mėgstama lūpų dažų spalva buvo juoda. Kai kurie „New Age“ šalininkai („New Ager“) į lūpų dažus pradėjo įtraukti natūralių augalinių ingredientų. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje į lūpų dažus buvo dedama dideliais kiekiais vitaminų, žolelių, prieskonių ir kitų medžiagų. Po 2000 metų tendencija buvo rodyti natūralų grožį, dažniau naudojamos perlinės ir šviesiai raudonos spalvos. Spalvos nėra perdėtos, o spalvos yra natūralios ir blizgios.
Paskelbimo laikas: 2024-03-28